 Prisipažinsiu darau nusižengimą... Kartojuosi DM nes man rodos šis kūrinys jau buvo kažkada įdėtas. Tai vienas iš tų „gyvenimo kūrinių“, tai tas kuris niekada neatsibos, tas kuris visada liks tarp geriausių. Jis visada primins tą seną, legendinį Hyundai Coupe... Kuris matė tiek daug... Tas tamsias naktis, kuriomis būdavo ir šilto ir šalto... Ir tas naktis lydėjo de la soul... Bet visa tai praėjo... Žmogus kuriuo pasitikėjau labai... Šiandien jau praktiškai nebendrauja su manim... Žinot kaip būna... Kai vieną dieną tave imą ir prislegiąs viskas? Ką tuomet darot? Aš nusprendžiau padaryti taip... Kaip darydavau anksčiau... Tiesiog ateit į DM ir išrėžt viską, kas ant širdies guli... Pasidalint savo našta, nors ji niekam neįdomi ar ne? Kad įdomios svetimos problemos... Gali būti tik pažįstamas jausmas... Ar žinai, kai kažko lauki ir tikiesi, kaip ilgai laikas eina... Ar žinai, kai nori kažką rasti ir 100 km. tampa lyg vienas žingsnis, kurį atrodo, žengtum per sekunde ir pasiektum tai ko nori… Kai jautiesi silpnas, kaip norisi rasti stiprybės… Apsidairai, o tu vienas… Kai tas, kurį turi vadinti tėvu, atsiunčia advokatą į teismą, kad pasikalbėtų su mano advokate. Kartais ir tie, kurie atrodo patys stipriausi, ima ir palūžta. Bet kitą rytą atsistoja ir žiūri į viską lyg naują žaidimą, kurį privalo laimėti... Toks tas gyvenimas, vieniems tai žaidimas, kitiems tai tragedija, tretiesiems atrodo, kad tai drama ar komedija... O kaip tau? Pasakykit man, kaip išmokti visiškai pasitikėti... Kaip išmokti nepergyventi dėl mylimų žmonių.... Kaip išmokti nebūti geram žmonėms ir nenusileisti jiems? Kaip išmokti ne padėti kitiems, o bent trupti laiko skirti sau... Kartais atrodo, kad tai sunkiausia, nors dažnai mane vadina egoistu... Kartais kyla tiek daug klausimų į kuriuos taip sunku rasti atsakymą... Na kad ir kaip bebūtų, visi mes žinom, kad po tamsos ateina šviesa ir niekur nuo jos nepradingsi... Tik žinau vieną kai sunku ir „2 pac – baby don’t cry” smeigia tiesiai į širdy, ten kur silpniausia ir užpildo stiprybe. DM blanksoul... 
Patinka! (182)
1. Parašė nepalauziamasis:), on 27-11-2008 23:36
jo ir as seniau paluzdavau,o kol atsigaudavau daug laiko reikedavo,o kad atsigauti kad pradeti judet vel tapti aktyviam,reikia kad kazkas spardytu i sikna,kad judintu:)))as padariau sitaip: pasiemiau didele paskola is banko, pirkau buta,patinka man gyvent savame kampely,,,paskola grazint is tikro yra sunku,bet jei noriu gyvent turiu stengtis,kai pasidaro sunku pagalvoju apie paskola,visas kitas mintis salin veju,ieskau budu(sportas,sveikas maistas,humoras,daug juoktis)kad is kur pasisemti tos energijos..na manau kad zmogus ir turi eiti ten kur sunku,nes sunkumai uzgrudina,o ten kur lengva eit tegu eina skystaliukai:)) |
2. Parašė oizeek, on 10-11-2007 15:45
na taip... ;) na valanda per mazas laiko tarpas ;-) ačiū tiems kas ispiria užpakalin ;-) tikrai tirkai labai labai ačiū ;-) |
3. Parašė Chilum  , on 10-11-2007 09:58
tokiais momentais mane geriausia motyvuoja filmas Pursuit Of Happyness. Na ir kas, kad ten daugiau apie materialias vertybes kalba, juk kiekvienas galime interpretuoti ir pritaikyti sau pagal poreikius.
Kai negali ziureti filmo, uztenka youtube tiesiog pasileisti si trumpa filmuka http://www.youtube.com/watch?v=nNB6n0FfqAU |
4. stiprybė
Parašė spun , on 10-11-2007 09:25
stiprūs žmonės palūžta tik valandai... tik tiek kiek gali sau tai leisti... gyvenimas didelė komedija su lengvom ironijos, dramos, pesimizmo priemaišom... visi jas priimam skirtingai, tačiau būtent jos ir daro mus stipriasniais, pakantesniais ir labiau pasitikinčiais savimi, o kartais ir tais, kurie tuo metu yra šalia... kurie sugeba įspirti mums į užpakalį, kurie gali pasakyti "stop" blogoms emocijoms, "stop" visa griaunančioms mintims... stokis ir eik toliau... ir jei tu stiprus, kopsi į viršūnę, kad ir kokia napsiekiama ji tau atrodytų... |
|
- Komentuojant prašome nenukrypti nuo temos.
- Komentuojant neįžeidinėti kolegų ;-).
|
|
Komentarai (4)
