Ir vėl sakau labas rytas! Šįryt susimąsčiau - kas per keista būtybė tas žmogus..?! Juk kiekvieną mielą ar nemielą rytą suvokiam - artėja mūsų paskutinioji (o tai iš visų žemės padarų suvokiam tik mes vieni)! Nepaisant to, mes vistiek bent trečdalį šio unikalaus "žaidimo" leidžiame sau pramiegoti.. O pats žaidimas prasideda jau kūdikystėje, kai tam mažam žmogučiui į protelį daeina, kad poreikiai patenkinami ne tada, kai užsimanai, - viskas atitinkamu laiku.. Tuo metu suvokiam, jog iš mūsų atimamos visagalio galios ir teks patiem siekt savo poreikių patenkinimo. Vėliau pradedame tobulėti - savus poreikius vis labiau priderinam prie moralinių normų, atsiradęs atsakomybės jausmas užkrauna vis daugiau naštos - daromės vis savarankiškesni pradėt "žaist".. Vargstam, siekiam vidinės harmonijos, pradeda keistis vertybės ir pasaulėžiūra.. Pribręsta mintis, kad prieš išeinant iš šio "žaidimo" reiktų jame kažką palikt.. Savęs kopiją -  atstovą.  O tada dar vienas "žaidėjas" užkrėčiamas šia lytiškai plintančia liga.. Žaidimas sukasi toliau, vieni tik pradeda žaist, kiti krenta.. Iškyla klausimas: kokia šio žaidimo paslaptis? Kodėl įgudę žaidėjai priversti pasitraukt ne savo noru..?!  Ir iš vis kam jį žaidžiam, jei  vėliau ar anksčiau iškrisim laimėję bilietą į nežinią?! O gal būtent mums vieniems šioj žemėje duotas šansas suvokti egzistencijos trapumą, kad kažką pakeistume?! Na, bet per giliai nekontempliuokit, nepamirškit  žaist kuo gudriau ir nešvaistyt žaidimo ėjimų veltui! O bežaisdami mėgaukitės 99-tųjų garsais!

Komentarai (2)

Parašyti komentarą
Komentuojant prašome nenukrypti nuo temos. Komentuojant neįžeidinėti kolegų ;-).
Vardas:
El.paštas
Svetainė
Antraštė:
BBCode:
Komentaras:
Kodas:*
	Užsiprenumeruoti komentarus į el.paštą